urbti

urbti
ur̃bti, -ia (-a Š), -ė Jn, Š, K.Būg, Rtr, P.Skar, BŽ37,503, NdŽ, DŽ, Kv, Všv 1. tr. M, FrnW, OGLI164, KŽ, Lk smailu įrankiu ar daiktu daryti skylę, duobti, gręžti: Ans su peilio galu ur̃ba skylę J. Kietumas to molio, urbte ur̃biam, kai reikia, duobelę Skp. Minkštos uolos visuomet buvo patogios urbti gyvenamiesiems urvams Šlč. Sliekai ur̃bia žemę, tai reikia žirniai sėt Svn. | refl.: Ir vėl gręžiama, ir taip sminga, urbdamasis į uolieną, grąžtas, sluoksnis po sluoksnio atskleisdamas žemės gelmių istorijos puslapius sp. ║ čiulpti, laižyti, graužti: Musės urbia, nutūpusios duoną ir priskretusius bliūdelius V.Bub. 2. intr., tr. ppr. impers. skaudėti, diegti, smelkti: Man štai šičia urbia ir urbia, sopa visą laiką rš. Galva jo ūžė, paširdžiais urbė, kojas maudė rš. | prk.: Stengiuosi nesiklausyti kalbų, urbiančių ausis sp. Akys kankinamai ryškiai žėri ir urbia mano sielą rš. | refl.: Jis ėjo gatve, matė namus, žmones, o galvoj urbėsi kažkokia nemaloni kirvarpa rš. 3. D.Pošk, I, DūnŽ, Jrb, Jnšk, Sml, Sb žr. urpti 1: Ana ur̃ba žodžiais J. Urbamì vaikai į plėšikus išeina Krš. Ur̃bdavo, pykdavo, ka mažai padirbdavo Pj. Neur̃bk munęs už šnapšę, aš nebgersu Varn. Ur̃bė, keikė tą nabagelį, i pasikorė Rdn. Siratą vaiką svetimi ur̃bdavo Grdž. Ur̃bė ur̃bė pati žmogelį – tas ir išėjo iš namų (ps.) Brž. Ur̃ba pačią Krtv. ^ Šunį pradėk vis ur̃bti, ir tas nėkais išeina Krš. \ urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; perurbti; praurbti; priurbti; suurbti; užurbti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • urbti — ur̃bti vksm. Ji̇̀s (su) pei̇̃lio galù ur̃bia skỹlę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paurbti — paur̃bti, ia, pàurbė tr. 1. NdŽ kiek urbti. 2. žr. paurpti 1: Kai tik siračiukas, tai nu visų pàurbtas Vdk. urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; perurbti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • urbimas — urbìmas sm. (2) NdŽ 1. BŽ502, DŽ → urbti 1. 2. → urbti 3: Pasiutęs to vaiko urbìmas – žmoguo apsakyti negal DūnŽ. Už vaikų urbìmą aš labai tėvus pakaltinu Rdn. urbimas; paurbimas; užurbimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išurbti — išur̃bti, ia, ìšurbė tr. 1. Š, Rtr, LVI822, DŽ, Dgp, Kr padaryti skylę, išduobti, išrausti: Plačiau išskaptuoti, išur̃bti BŽ469. Kurmiai išur̃bia žemę, t. y. išrausia J. Įsitaisė an takelio [žaisti] vaikai, ìšurbė visa, iškėlė Svn. Išur̃bia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuurbti — nuur̃bti, ia (nùurbia), nùurbė 1. KŽ žr. išurbti 1. 2. žr. nuurpti: Nùurbė nubuvo tą vaikelį, gero žodžio negirda DūnŽ. Nùurba [vaikus], i paliekta nesutupėti Krš. urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perurbti — tr. Š pergręžti. urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; perurbti; praurbti; priurbti; suurbti; užurbti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praurbti — praur̃bti, ia, pràurbė tr. Rtr, BŽ441, NdŽ, FrnW, DŽ1, KŽ, Vkš padaryti skylę, išduobti, prarausti: Kurmis pràurbė žemę Rk. Praurbti kalno krūtinę ir kliokti iš jos tiktai vanduo tegali rš. urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priurbti — priur̃bti, ia, prìurbė tr. pridaryti skylių, landų, prirausti: Arčiau kalnų Sinajaus dykumoje yra priurbta gilių rūsių, į kuriuos renkamas vanduo lietų metu Šlč. urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; perurbti; praurbti; priurbti; suurbti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skverbti — skver̃bti, ia, ė Š 1. intr. R, KBII153, I, Kos39, N, K, K.Būg, L, BŽ37, Rtr, NdŽ, Ilg smailiu daiktu gręžiojant daryti skylę, urbti: Skverbk [su yla] per jo ausį CII176. | prk.: Saulė kaitina, nei skverbte skverbia MŽ452. 2. tr. sprausti, smeigti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suurbti — suur̃bti, ia, sùurbė tr. NdŽ rausiant išversti (apie kurmį). urbti; įurbti; išurbti; nuurbti; paurbti; perurbti; praurbti; priurbti; suurbti; užurbti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”